The image gallery is empty.

Последната работна среща по проект "Различните професии- да превърнем предизвикатеството във възможност за реализиране на мечтите" по програма Коменски- партньорство между училищата, която се проведе в румънския град Герла през месец април, беше неповторимо изживяване за мен. Ученици и учители от България, Италия, Германия, Литва и Румъния се срещнаха за последен път, създавайки трайни приятелства с помощта на неутралния език есперанто. Бяхме разпределени по къщите на румънските деца и така имахме възможност да живеем техния живот за седмица, да опознаем отблизо различна култура, различния начин на живот, и същевременно с това да създадем едно по-трайно приятелство с децата, при които бяхме отседнали.

  Успяхме да разгледаме, опознаем, и научим повече за невероятните възможности, които град като Герла, Трансилвания може да предостави. Докоснахме се до една различна култура и обмениха опит с техните приятели. Посетихме фабрика за мебели, от която останахме много очаровани, и получихме подаръци, направени във фабриката. Невероятно приключение се оказа и посещението на солната мина в град Турда. Всички участници бяха възхитени от възможностите, които мината предоставя- от ресторанти и игри като тенис на маса на 13-я етаж под земята, до огромно виенско колело, от което се виждат всички забавления, заедно с гледката към 14-я етаж, в който има езеро с лодки за всеки, който би се престрашил да направи едно кръгче из дебрите на земята. Не по-малко възхитени останахме и от красивия град Клуж-Напока, или просто Клуж, който е историческа столица на Трансилвания. В центъра на града се издига статуя на краля на Унгария Матиас Корвинус, който е роден в града. Близо до нея се намира ортодоксалната катедрала. Градът впечатлява с интересната постройка на сгради и катедрали. След посещението на Техническия университет в града всички участници останаха възхитени от методите на обучение и различните апаратури, с които разполага университетът. Професор ни разведе из залите и обясни технологията, по която работят машини, които не могат да бъдат намерени никъде другаде. Всички забележителности, сгради и катедрали, които успяхме да разгледаме, оставиха един приятен спомен от срещата, но това, което всеки един ще помни са всички занимания, които правихме заедно. Кулинарният фестивал, където всяка държава представи свои традиционни ястия и сладкиши, изработването на табла, които да представят най- красивото от родината на всеки отбор, вечерта на талантите, където всички се забавлявахме искрено, заедно под звуците на музика и песни- тези съвместни дейности ще оставят отпечатък във всеки от нас. Много от участниците се включиха в разиграването на приказката "Жабата с голямата уста" на есперанто- представянето и пред публика - нашите учители, беше момент, изпълнен със смях и удовлетворение от положените усилия.

  На връщане към България, нашата група посети забележителния град Синая, и се наслади на неповторимата гледка на замъците "Пелеш" и "Пелишор". Това допълни незабравимото пътуване в Румъния.

   Всички ние си спомнихме за приятелствата, които се заформиха още в първите три срещи с домакини България, Германия и Италия. Имаше и участници, които за пръв път присъстват в работна среща по проекта - това ни предостави възможност за създаване на нови приятелства и разбира се- нови спомени, които да съхраним.

През проведените срещи досега, всички ние- учениците от различните държави, привикнали към определен начин на живот, следвайки определени традиции, успяхме да се докоснем до различните култури- да разширим светогледа си и да научим повече за възможностите, които ни се предоставят във всяка една държава- членка на проекта.

 Вярвам, че ще си спомням тази, както и всички други работни срещи. Това го разбрах от сбогуването, което беше трудно за всички ни. С тази последна седмица ние сложихме един подобаващ край на двугодишен проект. Равносметката са създадените приятелства, разширения кръгозор и разбирането, че възможностите са пред всеки един от нас- ние сме тези, които трябва да решим как да ги използваме рационално.

Лора Йорданова, XI^а клас

Ataskaita apie  ketvirtąjį darbinį susitikimą  pagal Comenius projektą

„Profesijų įvairovė – iššūkius paverskime svajonių išsipildymu“

Gherla mieste, Rumunija

2014-04-27/2014-05-04

Ketvirtasis Comenius projekto susitikimas vyko Gherla miesto licėjuje “Ana Ipatescu”. Susitikimo tema buvo „Karjeros planavimas mokykloje. Taip – aš turiu teisę rinktis“ “.

Susitikime dalyvavo 6 mokiniai ir 3 mokytojai.

Mokiniai

1. Andriuškaitė Akvilė   3c
2. Jurgelevičiūtė Radvilė           3c
3. Litvinas Darius                      3a
4. Pečiulytė Vilija                       3c
5. Staniūtė Kornelija                  2f
6. Baranovas Gytis                    2b

Mokytojai:

7. Lena Krigelienė – direktoriaus pavaduotoja, rusų kalbos mokytoja
8. Gitana Svirskienė – gimnazijos socialinė pedagogė.
9. Gražina Opulskienė – bibliotekininkė, esperanto kalbos mokytoja.

Visi mokiniai yra Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos Esperanto kalbos būrelio nariai ir tarptautinės kalbos mokosi antrus arba trečius metus, po vieną kartą per savaitę. Ruošdamiesi susitikimui Darius ir Gytis surinko įdomius faktus apie Rumuniją ir parengė pateiktį. Akvilė ir Radvilė kartu su fotografijos mokytoju organizavo fotonuotraukų apie profesijas konkursą ir  atrinko nuotraukas, kurios buvo vežamos į Rumuniją, Kornelija ir Vilija parengė medžiagą stendui apie Lietuvą, Žemaitiją ir Mažeikius.

Sekmadienis, balandžio 27 diena

Vėlai vakare, apie 23 valandą, lietuvių grupelė po 2 skrydžių pasiekė Cluj-Napoca oro uostą. Ten mūsų laukė rumunai, kurie tuoj du vaikinus pasiėmė į Karlos šeimą, ten jie gyveno visą savaitę, o likusios lietuvės buvo atvežtos ir apgyvendintos Gherlos miesto viešbutyje „Pensiunea Ioana“.

Pirmadienis, balandžio 28 diena

Iš ryto susitrinkome mokykloje kur rumunai mus pasitiko didelėje salėje išpuoštoje visų šalių projekto dalyvių vėliavomis, sveikinimais gimtąja svečių kalba ir net gėlytėmis ant kurių buvo surašyti susitikimo dalyvių vardai. Mus sveikino rumunų mokiniai, projekto koordinatorė Mariana Berariu, mokyklos direktorius. Por trumpų prisistatymų mes apžiūrėjome mokyklą, klases, biblioteką ir specialią vietą licėjuje, skirtą Comenius projektui, kur kabėjo dideli stendai su informacija apie visą projekto eigą ir kiekvieną darbinį susitikimą.

            Vėliau rumunų mokiniai, pasidalijo susitikimo dalyvius mokinius į kelias grupeles ir aprodė miestą, kuris yra senas, gražus, labai švarus ir gerai prižiūrimas, su daugybe gėlių. Tuo tarpu mokytojai aptarė sekančių dienų veiklą, pasirūpino pinigų keitimu ir šiek tiek pamatė miesto centrą.

             Vėl susitikę mokykloje parodėme namie parengtus PowerPoint pristatymus apie Rumuniją. Savo pristatyme „Įdomioji Rumunija“ parodėme tuos faktus, kurias Rumunija išsiskiria iš kitų šalių: didžiuliais pastatais, roamntiškomis pilimis, išradimais, aukso atsargomis, knygomis ir mistiniais personažais kaip Drakula. Įdomu buvo sužinoti, kad rumunai išrado CD, šratinukus, padangas ir dar daug naudingų žmonijai daiktų, todėl juos piktina, jog Europoje žmonės daugiausia, kalbant apie Rumuniją, mini literatūrinį siaubo personažą ir romų tautybės žmones, kurių yra Rumunijoje yra tik 15%  Vokiečių ir bulgarų grupės pristatė Rumunijos istoriją ir gražias lankytinas vietas. Italų mokytojas  kalbėjo apie asmeninius kontaktus su rumunų tautos atstovais ir apie rumunų dirbančius Italijoje. Po to paskaitą mums skaitė esperantininkas iš Bukarešto dr.Josef Nagy, kuris papasakojo apie bendrumus rastus tarp rumunų ir kitų projekte dalyvaujančių partnerių šalių. Lietuviams buvo naujiena, kad karalius Steponas Batoras yra kilęs iš dabartinės Rumunijos teritorijos, o ne Vengrijos ir kad pagal naujausius tyrimus lietuvių bei rumunų genofondas labai sutampa.

            Pabaigai pristatėme ir palyginome rezultatus iš darbų atliktų mokyklose tema „Ką aš manau apie savo būsimą profesiją“. Mes parodėme kelis pirmokų parengtus profesijų pristatymus.

            Po skanių pietų, kurių metu susipažinome su nacionaline rumunų virtuve, aplankėme Armėnų katedrą, kur mums ekskursiją vedė Gherlos armėnų bendruomenės pirmininkas, ponas Esztegar. Po jo pasakojimo apie Gherla mes supratome kodėl miestas, kuriame yra tik 18 000 gyventojų turi daugybę gražių bažnyčių priklausančių įvairioms konfesijoms ir kodėl miestas toks gražus, su daug prabangių pastatų. Šimtmečiais Gherloje gyveno turtingi ir gabūs prekiautojai, darbštūs amatininkai ir tvakingi miestiečiai, kurie buvo įvairių tautų ir tikėjimų. Netoliese esantis Cluj Nopoca didmiestis garantavo gerą rinką, todėl Gherla visada buvo klestintis miestas. Armėnų katedroje sužinojome visą miesto ir daug apie šalies istoriją, savo akimis galėjome pamatyti Rubenso orginalą.

            Vakarą smagiai praleidome su draugais, kartu šokome, žaidėme, kalbėjomės ir šventėme bulgarės Kristinos gimtadienį.

Antradienis, balandžio 28

Po pusryčių išvykome į Turdos druskos kasyklą. Šioje unikalioje vietoje mes sužinojome kaip buvo kasama druska, kokią techniką naudojo darbininkai, kokie pavojai jiems grėsė. Dauguma ekskursijos dalyvių pirmą kartą buvo tokioje druskos kasykloje. Įdomu, kad dabar didžiulėje erdvėje kuri susiformavo iškasus druską yra gydykla, sporto aikštelės, žaidimų atrakcionai todėl galima ten gydytis, sportuoti ir ilsėtis.

            Vėliau lankėme Transilvanijos sostinę Cluj-Napocą, kurioje dabar gyvena 400 000 gyventojų. Mes aplankėme miesto katedrą, pasivaikščiojome senamiesčio gatvelėmis ir pasigrožėjome  Nacionaliu teatru, o vėliau turėjome laiko modeniame didžiuliame prekybos centre, kurį apžiūrėję nutarėme, kad jie yra identiški kitų šalių, tame tarpe ir Lietuvos prekybos centrams.

            Vakaras buvo numatytas laisvas, nes dauguma vaikų norėjo stebėti svarbias futbolo varžybas, kiti susibūrė miesto parke, kur galima sportuoti įrengtoje aikštelėje ar maloniai pasivaikščioti.

Trečiadienis, balandžio 29 diena

            Dieną pradėjome susitikimu mokykloje kur  mokiniams vyko esperanto kalbos pamoka su italų mokytoju Ermano Tarracchini. Mokiniams pamoka labai patiko, nes jos metu jie statė mini spektaklį ‘Varlė su plačia burna”. Spektakliuką jie parodė per talentų vakarą. Tuo metu mokytojai miesto rotušėje buvo priimti miesto mero ir tarybos narių. Susitikimas vyko labai šiltoje, neformalioje aplinkoje, miesto tarybos nariai papasakojo apie miesto vystymo perspektyvas, klausinėjo apie kitų šalių atstovų įspūdžius apie Gherlą ir Rumuniją. Susitikimas buvo filmuojamas ir vėliau parodytas per vietos televiziją.

            Iki pietų dar lankėmės baldų fabrike “BECKER”, kuris yra labai modernus ir gamina baldus IKEA koncernui. Malonus surprizas buvo, kad ekskursiją po fabriką puikia esperanto kalba mums vedė gamyklos komercijos direktorius, kuris yra esperantininkas. Tai padarė didelį įspūdį mokiniams ir mokytojams. Visi gavome iš fabriko dovanų prisiminimui dailius padėkliukus.

            Po pietų vėl keliavome į Cluj–Napoką kur mūsų laukė susitikimas Technikos Universitete. Ekskursijas universiteto darbuotojai kelioms grupelėms vedė anglų kalba ir visiems labiausiai patiko susipažinimas su “greitosiomis technologijomis” kaj specialus metodas leidžia greitai pagaminti sudėtingos konfiguracijos detales. Ypač tai svarbu medicinos moksle, kur Rumunijos mokslininkai gali pagaminti tikslias kaulų kopijas tinkamas implantuoti žmonėms nukentėjusiems per nelaimingus atsitikimus. Po vizito į umiversitetą dar turėjome laiko pavaikštinėti po miesto senmiestė, pamatyti “veidrodinę gatvę” kurioje visi pastatai abiejose gatvės pusėse yra visiškai identiški.

            Vakaras buvo skirtas talentams ir kartu vyko kulnarinis festivalis, kurio metu kiekviena šalis pristatė savo patiekalus. Talentų vakaras per visus susitikimus buvo labai smagus, bet paskutinysis buvo ypatingas, nes jau susidraugavę mokiniai buvo daug drąsesni, be to puikiai mums šoko pradinukai rumunų mokiniai, kurie tiesiogiai nedalyvavo projekte.

Ketvirtadienis, balandžio 30 diena

Ryte mokinių laukė sporto aikštelės ir salė, mokytojai aptarė projekto eigą, pasiskirstė užduotimis rengiant galutinės ataskaitos bendrą dalį, numatė galutinio produkto – DVD su filmais užbaigimo terminus.

Pop pietų vyko apvalus stalas tema “Kaip ekonominis EU šalių išsivystymas nulemia galimybes rasti darbą partnerių šalyse.” Rumunai, bulgarai, lietuviai rado daug bendrumų, tuo tarpu italai ir vokiečiai turi problemų būdingų labiau išivysčiusioms šalims, bet  išvada buvo visų tokia, kad ES sudarytos gana palankios sąlygos mokytis visose šalyse, o darbo paieška yra visur sunki užduotis ir kad sėkmingas įsidarbinimas labiausiai priklauso nuo asmenių žmogaus savybių ir rytų bloko šalyse dažnai nuo turimų pažinčių.

            Po pietų turėjome laisvą laiko ir lietuvaičiai jį išnaudojo aplankydami unikalų, medinį, mažą vienuolyną, atgabentą iš kitos Rumunijos vietos į Gherlos mieto priemiestį. Vėliau visi projekto dalyviai buvo pakviesti į Karlos šeimos numus netoli nuo Gherlos, kur labai smagiai leidome laiką  bendraudami su Karlos tėčiu kuris dirba policininku ir su mama – banko darbuotoja. Italai pagamino mums nuostabius spagečius, kiti mokiniai žaidė šalia namų esančiame teniso korte, Karlos dėdė su tėčiu kepė mums mėsą, visi žaidėme projekto mokinių pamėgtąjį “Vilokolakį”. Svetingoje rumunų šeimoje svečiavomės iki pat sutemų.

Penktadienis, gegužės 1 diena

Nors ši diena buvo laisvadienis Rumunijoje, mes rinkomės mokykloje ir iki pietų vyko susitikimas tema “Karjeros ugdymas mokykloje. Taip aš turiu teisę runktis”. Tuo pačiu apibendrinome viso projekto metu pasiektus rezultatus tema: “Bendra projekte dalyvaujančių šalių  praktika profesinės karjeros ugdyme”. Visi mokytojai patenkinti projektu ir dauguma pasiryžę ir ateityje dalyvauti Erasmus+ konkursuose ir kartu rengti paraiškas projektui.

Po pietų kiekviena šalis rengė savo stendą, kuris turėjo likti licėjuje ir dar ilgai priminti mokyklos bendruomenei apie Comenius projektą. Šį kartą visiems didelį įspūdį paliko italų stendo dizainas – norint pamatyti stendo turinį, reikėjo atidengti specialų dangtį.

Kadangi lietuvių grupė turėjo išvykti jau labai anksti šeštadienį, tai vakaras praėjo atsisveikinant su draugais. Gavome savo dalyvavimo susitikime pažymėjimus ir dėkojome vieni kitiems už bendradarbiavimą bei rumunams  už puikiai organizuotą susitikimą.

Šeštadienis, gegužės 2diena

Labai ilga kelionė iš Cluj –Napoca oro uosto į Charlerua Belgijoje, ilgas kito skrydžio į Vilnių laukimas leido mums dar kartą prisiminti visus praėjusios savaitės momentus. Galiausiai jau po vidurnakčio nuomotu autobusiuku pasiekėme namus Mažeikiuose.

                                               Gražina Opulskienė